Jaunimo video meno projektas "Kitas pasaulis šalia mūsų"
Rugpjūčio 18-27 dienomis įvyko jaunimo video meno projekto „Kitas pasaulis šalia manęs“ kūrybinė stovykla. Projektą rėmė Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra , o jį įgyvendino neformali jaunimo grupė „Gynėvės vizualinių ir akustinių menų centras‘‘. Nors mūsų grupės būstinė yra Plikių kaime Ariogalos seniūnijoje, mūsų veikla, galima sakyti, jau senokai peržengė rajono ribas, ir projektuose dalyvauja jaunimas iš visos Lietuvos. Nors beveik visi mūsų renginiai vyksta Raseinių rajone. Šį kartą kūrybinė stovykla įsikūrė Šiluvoje, Jono Pauliaus II-ojo namuose.
Mūsų laukė sunkus uždavinys - apsidairyti ir pamatyti pasaulį, kuris egzistuoja šalia, bet nėra regimas realiame gyevenime. Šio projekto tikslas buvo ne tik kuo išradingiau ir įvairiau perteikti pagrindinę temą, bet ir suprasti patį žmogų, koks yra kitoks jo asmeninis pasaulis, kaip tame gyvenime jaučiasi jo asmenybė.
Kiekvieną rytą dalyviai su entuziazmu imdavosi darbo, bandydami atsidurti ten, kur pasaulis matomas kitomis akimis. Stovyklos metu jaunieji operatoriai ir fotografai keliavo į vietas, kurios jų akimis atrodė kitokiu pasauliu. Per dešimt dienų dalyviai aplankė senelių pensionatą, vaikų globos namus, Raseinių rajono dvarus, buvusį kalėjimą (dabartinį Raseinių krašto muziejų), rinko baigiamiesiems darbams medžiagą iš įvairių Raseinių apylinkių. Projekto pabaigoje menininkė Irma iš Vilniaus Dailės akademijos išmokino dalyvius nepaprastai įdomios cianotipijos atspaudų technikos.
Labiausiai sujaudino apsilankymas vaikų namuose. Įvažiavus į kiemą pamatai seną , atrodo, drėgmės prisisunkusį kelių aukštų pastatą. Jo viduje pasijunti kaip mokykloje : ilgi koridoriai, daug mažų kambarių. Įėjus į vidų ir apsidairius regi iš valgyklos keliaujančius vaikučius , kurie smalsumo pilnomis akimis nedrąsiai stebi tave is šalies lyg norėdami daug ko paklausti te pasako: „Laba diena“ . Tačiau vėlaiu, smalsumo nugalėti, pradeda vis drąsiau bendrauti. Kai visai nepažįstamą žmogų apkabina keturių, penkių, aštuonerių metų vaikas ir pakšteli jam į žanduką, supranti, kaip šiems mažyliams reikia meilės. Tačiau kai prisimeni, kad visą meilę ir šilumą vaikas turėtų gauti iš savo tėvų, suspaudžia širdį. Projekto dalyviai palikdami vaikų namus atrodė sutrikę ir susimastę. Nors tikslas buvo nufilmuoti ir nufotografuoti vaikučius, dalyviams šis apsilankymas paliko sukėlė daug klausimų, noro jiems padėti ir juos pralinksminti. Todėl po kelių dienų dar kartą apsilankėme vaikų namuose, kalbėjomės, dalinomės kukliomis vaišėmis ir kartu žiūrėjome filmą „Narnijos kronikos“. Tokią dieną imi aiškiai suvokti, koks yra tas kitas pasaulis, egzistuojantis čia pat, visai šalia.
Projektas baigėsi, liko mūsų prisiminimai ir įspūdžiai, nebaigti darbai, nauji sumanymai. Taip pat viltis, kad mes nors per mažą žingsnelį priartėjome prie pasaulio, kurio anksčiau gal būt net nepastebėdavome.
Baigiamuosius projekto darbus, vaizdo ir foto medžiagą bus galima pamatyti parodoje, kuri veiks nuo rugsėjo 30 dienos Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre.
Simona Stalerūnaitė
« Sugrįžti atgal
galima naudotis,
neturint nei turtų,
nei valdžios,
nei šlovės.
