Naujienos


Idėjos, neformalus švietimas, etnokultura, neformalai

Apie Idėjas, upes ir asociacijas

Tradicijos. Kas gi yra „Idėjų upė“?

Mūsų manymu, idėjos, paskatinusios organizacijos atsiradimą, visada turi išlikti kaip pagrindinis veiklos motyvas. Todėl pati struktūra neturi virsti pančiais, trukdančiais eiti į priekį. Organizacija turi visada išlikti šiek tiek nereali ir efemeriška, pasiryžusi keistis ir priimti naujus iššūkius. Kaip džinas, tūnantis butelyje, ji visada pasiruošusi bet kokioms metamorfozėms. Arba kaip upė, į kurią du kartus neįbrisi.

Nėra neįmanomų dalykų. Mūsų credo: galime įgyvendinti bet kokį meninį projektą bet kurioje meno srityje. Į mūsų veiklą gali įsijungti įvairaus amžiaus ir skirtingų specialybių žmonės. Bet visi jie turėtų būti šiek tiek pamišę dėl savo idėjos.
Privalumai! »

Mūsų veiklos formos:

Prisijunk prie mūsų, jei turi idėjų, apie kurias bijai prasitarti net savo mamai.
Mes tai būtinai įgyvendinsime.

Asociacija "Idėjų upė" jau keletą metų dirba vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo srityje. Mūsų programos yra labai įvairios ir kiekvienas jose dalyvaujantis jaunas žmogus gali pasirinkti veiklą pagal savo pomėgius ir sugebėjimus. Ypatingą dėmesį skiriame jaunimui, kuris turi mažiau galimybių papildomam ugdymui – tai kaimo, kitų socialinės atskirties grupių vaikai.
Pagrindinės mūsų veiklos kryptys:
  •  • Meninis ugdymas dailė, muzika, teatras
  •  • Kūrybinės stovyklos gamtoje žygiai, akcijos
  •  • Etnokultūra folkloras, amatai
  •  • Pilietinis ugdymas socialinis darbas, kultūra

Idėjų Generatoriai ir Transformatoriai

Arūnas Kazlauskas:
2004 metais baigiau M.Riomerio universiteto socialinio darbo fakultetą. Daug anksčiau – Kauno politechnikos institutą. Vingiuotame gyvenimo kelyje įgijau daugybę įvairių specialybių: staliaus, kalvio, kultūros darbuotojo, mokytojo. Pastaruoju metu daugiausiai dirbu kaip nepriklausomo vaiku ir jaunimo teatro režisierius, įvairių kūrybinių projektų vadovas. 2004 metais gavau Raseinių rajono kūrybingiausio žmogaus nominaciją „Meno mūza“. Esu keleto nevyriausybinių organizacijų narys, skautas. Naujausia pradėta įgyvendinti beprotiška idėja – neformalaus meninio ugdymo centro statyba Padubysio kaime. Mano gyvenimas lyg vienas nesibaigiantis performansas...

Evaldas Mikalauskis:
Jau daugiau kaip penkiolika metų dirbu pedagoginį darbą , mokydamas jaunąją kartą įvaldyti sudėtingas grafikos technikas. Kaip profesionalus menininkas dalyvauju daugelyje grafikos parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dirbu knygų iliustracijų srityje, bendradarbiaudamas su „Vagos“, „Šviesos“ ir kitomis leidyklomis. Norėčiau prisidėti prie profesionalaus meno sklaidos Lietuvos provincijoje, mažuose miesteliuose, kurių gyvenimo tėkmės dar nesujaukė mūsų amžiaus permainų skersvėjai. Jau keletą metų dalyvauju organizuojant kūrybines jaunimo stovyklas, kuriose derinamos įvairios meninės išraiškos formos – dailė, muzika, teatras. Tokiose stovyklose dalyvauja profesionalūs menininkai, moksleiviai, studentai, į akcijas ir performansus įtraukiami ir vietiniai gyventojai. Nesušlapęs kojų Idėjų upės neperbrisi.

Jurgita Kristina Pačkauskienė:
Gimiau 1973m. Vilniuje. Nuo mažens mėgau piešti. Kuomet atėjo laikas rinktis profesiją, galvojau, kad būsiu tik menininkė ir darysiu freskas. Sieninė tapyba, apskritai visa tapyba iki šiol mane žavi, nors negalėčiau savęs pavadinti tapytoja. Po studijų su šeima apsigyvenome Raseinių rajone, kur teko būti labai daug kuo: mokytoja, visuomenininke, vargonininke, korespondente… Šiuo metu gyvenu Vilniuje ir auginu keturias dukras. Pasirinkau tokį kelią, kuris reikalauja ne mažesnio kūrybingumo, nei „daryti freskas". Menas dabar man yra ne gyvenimo tikslas, o veikiau saviraiškos forma, tobula saviraiškos forma. Taip pat meną suvokiu kaip puikią galimybę bendrauti, susišnekėti universalesne nei esperanto kalba.

Mykolas Gediminas Pačkauskas:
Gimiau 1973 m. Sedoje (Mažeikių rajonas). Vaikystė ir kūrybos pradžia neatsiejama nuo kelionių: iki mokyklos ir besimokant teko pagyventi ne viename Žemaitijos mieste ir kaime. Šeimai apsigyvenus gimtojoje Sedoje, pradėjau piešti ir tapyti išraiškingas miestelio apylinkes. Nuo 1990 metų studijavau Telšių taikomosios dailės technikume ( dabar – dailės akademija) metalo plastiką. 1997 metais po Bizantiškos ikonos tapybos seminaro Vilniuje imuosi medžio skulptūros. Pirmieji darbai: Šventasis Pranciškus, Vaikelis Jėzus, altorius Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai. Tikėjime yra visų idėjų ištakos...

Emilė Kazlauskaitė:
M. Riomerio universitete studijuoju teisę ir vadybą. Mėginu pažinti pasaulį keliaudama po jį pėsčiomis, dviračiu, internetu ir kitomis transporto bei komunikacijos priemonėmis. Kartais bandau skraidyti mojuodama fantazijos sparnais, tada sukeliu daug juoko paukščiams ir kitiems dangaus skrajūnams. Bet ką padarysi – juk visos idėjos sklando ore...

Linas Kudlinskas:
Baigiau KTU. Turiu šeimą. Tam, kad pragyvenčiau užsidirbu buhalterinėdamas, finansaudamas. Tačiau tam, kad gyvenčiau imu gitarinį kastuvą ir einu gilinti vagą - įdėjų upės vagą.
Visuomet tikėjau, kad stipri srovė tuomet išjudins ir miegančius ant dugno akmenis...

How does it feel
How does it feel
To be on your own
With no direction home
Like a complete unknown
Like a rolling stone?
(Bob Dylan)
Simona Stalerūnaitė:
Studijuoju Lietuvos Žemės Ūkio Universitete, ekonomiką. Taip atsitiko,kad gyvenimo tėkmė mane nunešė būtent šia upės vaga. Atrodo,jog ši specialybė neturi nieko bendra su Menu,tačiau ji vis dažniau priverčia susimastyti apie neatskiriamą gyvenimo dalį.
Pasaulis spindi įvairiausiomis spalvomis,tai kodėl nepabandyti prie jo prisiliesti? Noriu upėje matyti spalvotus akmenis, kuriuos grakščiai aplenkia margaspalvės žuvys ir kaip tyliai čiurlenantis vanduo,tampa ryškiaspalve jūra...
Yra vertybės, kuriomis
galima naudotis,
neturint nei turtų,
nei valdžios,
nei šlovės.
Labdaros akcija Angelas
Informaciniai partneriai:
Verta aplankyti:
Patalyne, patalynes komplektai, vaikiska patalyne grafika, grafikos menas